Galbūt skaitei mano senesnius tinklaraščio įrašus? Ne? Ten pasakojau, kad 2020 m. pasauliui truputį sustojus, draugų ir šeimos paskatinta įkūriau fondą „Mažiau laiptų“, o 2022 m. pradžioje išsikrausčiau iš tėvų gyventi savarankiškesnio gyvenimo. Per tą sąlyginai neilgą laiko tarpą teko bendrauti ar susipažinti su daug naujų man žmonių, kurie vienaip ar kitaip padėjo ir vis dar padeda man kraustymosi laikotarpiu ar kasdienybėje. Ir daugelį jų vienija smalsumas kaip gyvena žmonės su negalia, su kokiais sunkumais ar iššūkiais susiduria ar kaip susitvarko su kasdienėmis situacijomis, pavyzdžiui, kaip įlipa ar išlipa iš neįgaliojo vežimėlio į automobilį. Tad leidusi sau apsiprasti su pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis ir įgavusi drąsos, nusprendžiau po truputį, po mažą dalelę rodyti savo kasdienybę, iššūkius ir pažangą.
Priežastis, kodėl nusprendžiau kurti turinį apie žmogaus su negalia kasdienybę – iš pažįstamų ar net visai svetimų žmonių dažnai girdimas komentaras: „Tu esi pavyzdys…“. Na, kad ir kaip glostytų širdį tokie žodžiai, bet nuoširdžiai su šiais žodžiais aš nesutinku… Mano nuomone, aš galiu būti pavyzdys to, kaip gyvenime pasirinkus ne visai tinkamus sprendimus (nors su tuometiniu mąstymu ir patirtimi, tuo laikotarpiu ir aplinkybėmis tie sprendimai atrodė labai teisingi ir logiški…), po kurio laiko suvokti, kad vis tik reikėjo elgtis kitaip… Laimei, daugeliu atveju gyvenime nėra per vėlu pačiam keistis ar keisti požiūrį į situaciją, ypač, kai tave supa motyvuojantys, tavimi tikintys ir pasiruošę padėti žmonės. Tad į pasakymą „Tu esi pavyzdys…“ turiu savo atsakymą – ne pavyzdys esu, o galiu būti įkvėpimas: keistis, pasiryžti, svajoti, nebijoti prašyti pagalbos, tikėti, kad gali daugiau nei pats galvoji, džiaugtis kiekviena miela akimirka, smulkmena ar mažiausiu progresu į priekį ir nepamiršti per gyvenimą eiti su šypsena.
Na, o kita priežastis labai jau praktiška – pradėjus gyventi aktyvesnį gyvenimą ir, pavyzdžiui, įsirenginėjant būstą, teko ieškoti nemažai informacijos, kas patogu, kas pasiteisins, kokie sprendimai geriausi. Ir pastebėjau, kad apie neįgaliųjų kasdienybę: būstą, keliones, kitas veiklas ar problemas nuosekliausiai informaciją pateikia žmonės su negalia iš užsienio… Lietuvoje yra daug turinio kūrėjų visoms gyvenimo sferoms, bet neteko susidurti su tokiu, kuris nuosekliai ir išsamiai kurtų turinį apie neįgalaus asmens kasdienybę. Ir, nors pati ne kartą įsitikinau, kad kiekvieno neįgaliojo poreikiai yra individualūs ir „kas tinka Indrei, nebūtinai tiks kažkam kitam“, tačiau tikiu, kad savo kuriamu turiniu galiu „užvesti ant teisingo kelio“ bent jau motyvacijos prasme.
Ir paskutinė, bet neprasčiausia priežastis – toliau siekti fondo „Mažiau laiptų“ tikslų – turėti ne nuomojamą, o nuosavą būstą, surinkti lėšų neįgaliojo gyvenimą lengvinančiai technikai, suburti bendraminčių ratą bendroms kelionėms, išvykoms ir kitoms veikloms. Įkvėpti ir paskatinti visus žmones su negalia Lietuvoje – būti aktyviems, ieškoti ir kurti galimybes kartu, nes tik nuo mūsų kasdienių pasirinkimų priklauso mūsų gerovė, pokyčiai visuomenėje ir pozityvesnis gyvenimas.
Tad noriu paskatinti visus bendruomenės narius. Turite idėją bendrai veiklai? Norite kartu nuvykti į renginį? Siekiate paskatinti infrastruktūros pokyčius savo savivaldybėje? Susisiekite su manimi, burkimės ir ieškokime sprendimų kartu!
Jei sudominau, lauk kitų mano įrašų.
Galbūt žinai, kam mano istorija būtų įdomi? Pasidalink šiuo įrašu, because sharing is caring!
Mažiau laiptų – daugiau galimybių!❤️
Pozityvių pokyčių linkėdama,
Indrė