Straipniai apie mane ir paramos fondo “Mažiau laiptų” veiklą
Galbūt skaitei mano senesnį įrašą? Ne? Ten pasakojau kaip 2022 metų pradžioje įsikėliau į naujus namus – kartu su naujais metais prasidėjo ir naujas gyvenimo etapas, kupinas akimirkų – tiksliai nežinau kaip, bet žinau, kad galiu, arba kaip gruzinų kilmės bardas Bulatas Okudžava yra pasakęs: „Visi nori, kad kas nors atsitiktų, ir visi bijo, kad tik kas nenutiktų.“. Tai puikiai…
Kažkas yra pasakęs: „Cerebrinis paralyžius gali mane sulėtinti, bet jis manęs nesustabdys.“. Šioje citatoje daugelis gyvenančių su cerebriniu paralyžiumi įžvelgs save. Ne išimtis ir aš… Gimti aš skubėjau – į pasaulį atėjau keliais mėnesiais anksčiau. Nors gydytojų prognozės nebuvo optimistinės, tačiau gyventi labai norėjau… Tik už skubėjimą teko „pasirašyti kontraktą visam gyvenimui“ – gyventi su cerebriniu paralyžiumi… Kviečiu išsamiau susipažinti…
Labas! Džiaugiuosi, kad nusprendei dalį savo laiko paskirti detalesniam susipažinimui su trumpomis istorijomis iš mano gyvenimo – visomis patirtimis, kurios nutinka turint kūną, kuris ne visai paklūsta įprastoms visuomenės taisyklėms, arba, kitaip tariant, turint cerebrinį paralyžių. Šiandien neįgalieji sulaukia visuomenės dėmesio. Jie įtraukiami į įvairius projektus, suteikiančius galimybę visuomenei suprasti, kad žmogus su negalia – toks pats kaip ir visi –…
Nuo mažens turėjau ne vieną svajonę ir tos svajonės buvo visiškai nerealios, stulbinančios ir neįtikėtinos. Jei dabar kas nors jums garsiai įvardintų jūsų vaikystės svajonę, turbūt sakytumėt jam, ką nors panašaus, į tai – žmogau, pareik atgal į realybę, taip nebūna, tai neįmanoma. Kodėl? Nes vaikystės svajonės buvo nesuvaržytos ir tikros. Nes vaikystėje mes – laisvi, o mūsų mintys ir…
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus archyvo nuotrauka M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune praeitų metų vasarą lankiausi pirmą kartą. Tada jie dar tik baiginėjo savo rekonstrukciją ir muziejaus pritaikymą įvairias negalias turintiems žmonėms. Tačiau kelionė iki muziejaus prasidėjo su nuotykiais – mane ten nuvežti turėjusiam viruotojui per klaidą pasakiau ne savo dabartinį adresą, o tą, kuriame gyvenau su mama!… Kokia stipri ta…
Menai vienokia ar kitokia forma man niekada nebuvo svetimi. Mokyklos laikais – kiek leido galimybės – piešiau lipdžiau. Keletą kartų dalyvavau menų konkursuose, olimpiadose. Baigus mokyklą taip pat užsiiminėjau decoupage technika. Po to gyvenime atsirado karoliukų vėrimas, šia technika laisvu laiku kuriu įvairius papuošalus, aksesuarus. Tad, kai sulaukiau Art Compensa pasiūlymo apsilankyti jų rengiamoje meno mugėje, tikrai apsidžiaugiau. Tai…
Savo patirtimi dalinasi mūsų bendruomenės narė Gabrielė Ivanauskaitė. 2024 metų gegužės mėnesį su neįgaliojo vežimėliu buvau trumpoje dviejų naktų kelionėje Rygoje. Gyvenau pačiame senamiesčio centre, nes mano tikslas buvo apžiūrėti Rygos senamiestį. Rašau šį straipsnį ir tikiuosi, kad jis žmonėms su negalia padės apsispręsti dėl kelionės į Rygą arba tinkamai pasiruošti ketinantiems keliauti. Straipsnį pradėsiu nuo miesto aptarimo. Ryga yra…
Galbūt skaitei mano senesnius tinklaraščio įrašus? Ne? Ten pasakojau, kad 2020 m. pasauliui truputį sustojus, draugų ir šeimos paskatinta įkūriau fondą „Mažiau laiptų“, o 2022 m. pradžioje išsikrausčiau iš tėvų gyventi savarankiškesnio gyvenimo. Per tą sąlyginai neilgą laiko tarpą teko bendrauti ar susipažinti su daug naujų man žmonių, kurie vienaip ar kitaip padėjo ir vis dar padeda man kraustymosi laikotarpiu…
