Savo patirtimi dalinasi mūsų bendruomenės narė Gabrielė Ivanauskaitė.
2024 metų gegužės mėnesį su neįgaliojo vežimėliu buvau trumpoje dviejų naktų kelionėje Rygoje. Gyvenau pačiame senamiesčio centre, nes mano tikslas buvo apžiūrėti Rygos senamiestį. Rašau šį straipsnį ir tikiuosi, kad jis žmonėms su negalia padės apsispręsti dėl kelionės į Rygą arba tinkamai pasiruošti ketinantiems keliauti.
Straipsnį pradėsiu nuo miesto aptarimo. Ryga yra labai senas miestas, įkurtas 1201 metais. Rygos senamiestyje gausu viduramžių – romanikos ir gotikos – architektūros, o gatvelės yra grįstos akmenimis. Būtent šis nelygus ir nešlifuotas grindinys sudaro nepalankias sąlygas judėti vežimėliu – vietomis gatvelės yra ne tik nelygios, bet ir siauros. Be to, ne visur yra šaligatviai, o jeigu ir yra, tai dažnai siauri, nelygūs, pasvirę į vieną pusę ir su aukštais slenksčiais. Teisingumo dėlei reikėtų pridurti, kad kai kurios gatvelės yra pakankamai lygios, nes akmenys per laiką nusigludino. Mano nuomone, neįgaliam žmogui kelionę į Rygą reikėtų planuoti su palyda – nors pats miestas, kiek teko važiuoti, yra gana pritaikytas, senamiestyje tikrai yra sunkumų judant, o vietomis būtų net neįmanoma vienam pravažiuoti.
Dar vienas sunkumas – lankytinų vietų ir pramogų pritaikymas. Kadangi aš galiu paeiti su pagalba, kai kuriais atvejais palikdavome neįgaliojo vežimėlį kambaryje ir eidavome pėstute. Vienas iš tokių atveju buvo ėjimas į bene žymiausią Rygos senamiesčio bažnyčią – šv. Petro bažnyčią. Norint pamatyti Rygos panoramą nuo bažnyčios bokšto, į jį reikia pasikelti liftu, bet pirmus tris aukštus teks pakilti laiptais. Taip pat po senamiestį ir jo lankytinus objektus važinėjome traukinuku, į kurį nėra galimybės patekti su vežimėliu. Į plaukimą laivu Dauguvos upe įmanoma patekti su vežimėliu, bet yra laiptukai, kuriais reikia įlipti į laivą. Rampų nebuvo, tad mano atveju laivo įgula užnešė vežimėlį, o aš užlipau pati, todėl negaliu pasakyti, ar kelionė būtų įmanoma, jeigu žmogus negali eiti. Apie muziejus pakomentuoti nieko negaliu, nes juose nesilankėme.
Kalbant apie restoranus ir kavines, jų išties yra daug. Tiesą sakant, nepastebėjau, ar daug restoranų ir kavinių turi įvažiavimus vežimėliui (pati, eidama į jas, vežimėlį buvau palikus kambaryje), bet šiltuoju sezonu gausu staliukų lauke. Renkantis viešbutį, teko paieškoti tokio, kuris būtų senamiestyje ir pritaikytas neįgaliesiems. Pritaikytą viešbutį rasti pavyko (Hotel Justus), nors jis ir nebuvo idealiai tinkamas – atvykus pamatėme cementinį nutrupėjusį laiptuką norint patekti į viešbučio kiemelį, o pats viešbutis buvo itin nelygioje gatvelėje.
Rygoje gausu turistų, todėl galima išgirsti įvairių kalbų. Žinoma, viešbutyje ir restoranuose personalas kalba angliškai, bet vyresni žmonės dažnai laisvai kalba rusiškai – rusų kalbą galima girdėti ir gatvėse. Mūsų kelionėje kai kuriais atvejais teko kalbėti rusiškai. 
Į Rygą keliavome traukiniu iš Kaišiadorių geležinkelio stoties. Patys traukiniai yra pritaikyti neįgaliesiems, tačiau reikia susisiekti su Lietuvos geležinkeliais ir perspėti, kad keliausi su vežimėliu (tuomet pasitinka palydovai, kurie uždeda rampą). Internete patikrinau ir geležinkelio stočių pritaikymą – pagal pažymėjimą, Kaišiadorių geležinkelio stotis yra pritaikyta (taip ir buvo), Rygos – ne. Aš asmeniškai nepastebėjau to nepritaikymo: Lietuvos darbuotojai perspėjo Rygos darbuotojus, jie mane pasitiko, palydėjo iki lifto, ir nurodė, kaip atvykti važiuojant atgal. Beje, jie iš karto pradėjo kalbėti rusiškai. Gerai, kad mano mama moka šią kalbą 🙂 Nuo stoties iki viešbučio vykome nesinaudojant jokiu viešuoju transportu, nes stotis yra nelabai toli senamiesčio. P.S. Vykstant atgal į stotį, užsukome ir į nacionalinės operos sodelį, kuriame teka kanalas ir žydėjo daug alyvų, rododendrų.
Apibendrinus, Ryga nėra itin draugiška keliautojams su negalia – šio miesto senamiesčio grindinį galėčiau sulyginti su Klaipėdos. Rygos senamiestyje pastebėjau gal 2 žmones su vežimėliais, bet jie turėjo palydovus. Jeigu naudojate elektrinį vežimėlį, galbūt ir įmanoma pačiam pravažiuoti, tačiau, mano nuomone, tai nėra saugu. Aš naudoju paprastą vežimėlį su sukamaisiais lankais, todėl pati nevažinėjau.
Mano verdiktas – Rygos senamiestį aplankyti verta, bet nėra lengva. Reikalinga palyda, o, jeigu naudojate neįgaliojo vežimėlį visais atvejais, į kai kurias vietas ar pramogas nepateksite. Keliaujant vežimėliu į Rygą, reikia nusiteikti pasikratyti 🙂
—
Kelionių gidą – Ryga, Latvija – rasi ČIA.
Daugiau kelionių gidų rasi ČIA.
—
Ačiū Gabrielei už pasidalinimą!
Norėtum savo patirtimi pasidalinti ir tu? Nedvejok ir parašyk man el.paštu: maziaulaiptu@gmail.com
Dalinkimės galimybėmis su bendruomene ir atkreipkime visuomenės dėmesį!