Galbūt skaitei mano senesnį įrašą? Ne? Ten pasakojau kaip 2022 metų pradžioje įsikėliau į naujus namus – kartu su naujais metais prasidėjo ir naujas gyvenimo etapas, kupinas akimirkų – tiksliai nežinau kaip, bet žinau, kad galiu, arba kaip gruzinų kilmės bardas Bulatas Okudžava yra pasakęs: „Visi nori, kad kas nors atsitiktų, ir visi bijo, kad tik kas nenutiktų.“. Tai puikiai…
Kažkas yra pasakęs: „Cerebrinis paralyžius gali mane sulėtinti, bet jis manęs nesustabdys.“. Šioje citatoje daugelis gyvenančių su cerebriniu paralyžiumi įžvelgs save. Ne išimtis ir aš… Gimti aš skubėjau – į pasaulį atėjau keliais mėnesiais anksčiau. Nors gydytojų prognozės nebuvo optimistinės, tačiau gyventi labai norėjau… Tik už skubėjimą teko „pasirašyti kontraktą visam gyvenimui“ – gyventi su cerebriniu paralyžiumi… Kviečiu išsamiau susipažinti…
Labas! Džiaugiuosi, kad nusprendei dalį savo laiko paskirti detalesniam susipažinimui su trumpomis istorijomis iš mano gyvenimo – visomis patirtimis, kurios nutinka turint kūną, kuris ne visai paklūsta įprastoms visuomenės taisyklėms, arba, kitaip tariant, turint cerebrinį paralyžių. Šiandien neįgalieji sulaukia visuomenės dėmesio. Jie įtraukiami į įvairius projektus, suteikiančius galimybę visuomenei suprasti, kad žmogus su negalia – toks pats kaip ir visi –…
