Kažkas yra pasakęs: „Cerebrinis paralyžius gali mane sulėtinti, bet jis manęs nesustabdys.“. Šioje citatoje daugelis gyvenančių su cerebriniu paralyžiumi įžvelgs save. Ne išimtis ir aš… Gimti aš skubėjau – į pasaulį atėjau keliais mėnesiais anksčiau. Nors gydytojų prognozės nebuvo optimistinės, tačiau gyventi labai norėjau… Tik už skubėjimą teko „pasirašyti kontraktą visam gyvenimui“ – gyventi su cerebriniu paralyžiumi… Kviečiu išsamiau susipažinti su šia negalia.
Taigi, kas yra tas cerebrinis paralyžius? Žodis cerebrinis reiškia galvos smegenis, paralyžius – raumenų silpnumą. Taigi cerebrinis paralyžius – tai raumenų silpnumas dėl galvos smegenų pažeidimo, pasireiškiantis kūno padėties, judėjimo ir pusiausvyros sutrikimais.
Cerebrinis paralyžius išsivysto tuomet, kai dėl įvairių priežasčių pažeidžiamos vaisiaus smegenys. Sutrikimo forma ir jo sunkumas priklauso nuo to, kuri smegenų dalis – žievė, požievis ar smegenėlės – yra pažeista.
Klysta sakantieji, jog žmonės serga cerebriniu paralyžiumi – cerebrinio paralyžiaus išgydyti neįmanoma. Cerebrinį paralyžių galima tik turėti. Sirgimu būtų galima vadinti komplikacijas arba dėl cerebrinio paralyžiaus kylančias antrines problemas, pavyzdžiui, epilepsijos priepuolius. Vis dėlto bendradarbiaujant medikams ir tėvams galima daug pasiekti, kad cerebrinio paralyžiaus keliamos problemos sumažėtų, o tinkamos sąlygos leistų vaikui kiek įmanoma geriau vystytis.
Cerebrinio paralyžiaus tipas priklauso nuo smegenų pažeidimo vietos. Jis gali būti: spazminis, diskinezinis ir ataksinis. Cerebrinis paralyžius kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Mano atveju, tai spazminis paralyžius, o tai reiškia, kad turiu padidėjusį raumenų tonusą – spazmiškumą. Mano judesių amplitudė būna sumažėjusi, raumenys įtempti, galūnės dažnai šaltos dėl kraujotakos sutrikimų. Judesiai būna gerokai mažesni, judėdama greičiau pavargstu. Taip pat tenka gyventi su dideliu raumenų įtemptumu, dėl kurio kyla panašus jausmas lyg visad gyventum sirgdamas gripu ar peršalimu, kai nuolat „laužo kaulus“.
Taip pat yra dalykų, kurie įtakoja ir kitas gyvenimo sritis. Turint negalią sudėtingiau bendrauti, pasitikėti ir patikėti kitais žmonėmis. Be to, sunkiau prieiti prie kito žmogaus, jį užkalbinti. Daugiau pastangų tenka įdėti ir darbe ar atliekant paprastus kasdienius buities darbus, nes mano tempas gerokai lėtesnis, todėl negaliu savęs lyginti su kitais, turiu daugiau dirbti, kad pasiekčiau geriausią įmanomą rezultatą.
Tačiau buvau užauginta taip, kad visada galvojau, jog ne liga valdo gyvenimą. Kadangi negalią turiu nuo gimimo, esu su ja susigyvenusi, man ji nekrenta į akis. Visada stengiuosi iš kiekvienos gyvenimiškos situacijos pasiimti tik tai, kas geriausia. Užsimerkti prieš tamsą ir įžvelgti šviesiąją pusę.
Pabaigai, truputis statistikos, Lietuvoje cerebrinis paralyžius diagnozuojamas šiek tiek daugiau nei dviem naujagimiams iš tūkstančio. Net 80 proc. vaikų, be judesio sutrikimų, turi ir kalbos problemų, maždaug 50 proc. – protinio atsilikimo požymių, beveik pusei diagnozuojama ir epilepsija. Vis dėlto pagrindinis cerebrinio paralyžiaus kriterijus – sutrikęs judėjimas.
Nori prisidėti prie judėjimo negalią turinčių žmonių svajonių? Padėti skleisti žinią apie kasdienes problemas, su kuriomis susiduriame, ir taip skatinti pokytį? Tai padaryti gali čia.
Daugiau šviesos linkėdama,
Indrė <3